Atgal

Dokumentai augalų veislių apsaugos srityjei

Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės ĮSTATYMAS

Įstatymas I-1518 1996.09.17 Valstybės žinios,1996, Nr. 100-2301
1996.09.17 Priėmė: Lietuvos Respublikos Seimas .
Įsigalioja nuo 1997.01.01
Susiję dokumentai Aktualios redakcijos Vertimai Originalus Microsoft Word 97 formato tekstas
 
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUGALŲ VEISLIŲ APSAUGOS IR SĖKLININKYSTĖS
ĮSTATYMAS
1996 m. rugsėjo 17 d. Nr. I-1518
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Įstatymo tikslas - teisiškai reguliuoti fizinių ir juridinių
 asmenų santykius kuriant ir tiriant augalų veisles, dauginant ir 
platinant jų sėklas bei sodmenis.
2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje auginamų, dauginamų
 ir platinamų registruotų augalų veislėms, jų autorių
ir savininkų teisėms apsaugoti.
2 straipsnis. Pagrindinės įstatyme vartojamos sąvokos

1. Veislė - sukurta nauja arba iš natūraliai gamtoje
augančių augalų išskirta genetiškai stabili augalų grupė,
pasižyminti vienodomis (artimomis) biologinėmis ir ūkinėmis
savybėmis, išsilaikančiomis dauginant augalus generatyviniu ar
vegetatyviniu būdu, išsiskirianti iš kitų to paties augalo
veislių bent vienu aiškiai atpažįstamu ir aprašomu požymiu.
Veislei gali atstovauti ir vienas augalas ar jo dalis, jeigu
ši dalis gali būti panaudota gauti visam tos veislės augalui.
Veislės kategorijos yra klonai, linijos, pirmosios kartos
heteroziniai hibridai ir populiacijos.

2. Sėkla ir sodmenys - augalai arba jų dalys, naudojami
atkurti ir dauginti tos pačios veislės augalams.

3. Veislės autorius - vienas ar keli fiziniai asmenys,
sukūrę arba iš natūraliai gamtoje augančių augalų išskyrę
naują veislę, atitinkančią šio įstatymo 9 straipsnio
reikalavimus.

4. Veislės savininkas - fizinis ar juridinis asmuo,
kuriam veislės savininko teisės pripažintos pagal šio įstatymo
4 straipsnio reikalavimus.

5. Augalų veislių registras - Lietuvos Respublikoje
įregistruotų ir saugomų augalų veislių apskaitos dokumentas.

6. Licencinė sutartis - veislės savininko raštiškas
susitarimas su fiziniu ar juridiniu asmeniu, suteikiantis
pastariesiems teisę tam tikrą laiką naudoti veislę jos sėkloms
ir sodmenims dauginti bei platinti.

7. Sėklos sertifikatas - dokumentas, pažymintis sėklos
rūšies ir veislės pavadinimą, kategoriją (reprodukciją),
sėklos siuntos svorį ir sėklos kokybės rodiklius.

8. Sodmenų sertifikatas - dokumentas, pažymintis sodmenų
rūšies ir veislės pavadinimą, kategoriją(reprodukciją),
sodmenų siuntos kiekį (vnt.) ir kokybės rodiklius.

9. Fitosanitarinis sertifikatas - dokumentas, pažymintis
augalinės produkcijos fitosanitarinę būklę.

3 straipsnis. Valstybinis sėklininkystės valdymas ir
augalų veislių apsauga

1. Lietuvos Respublikoje valstybinį sėklininkystės
valdymą ir augalų veislių apsaugą, atsižvelgdamos į šio darbo
specifinį pobūdį, vykdo Žemės ūkio ministerija ir Miškų ūkio
ministerija.

2. Naujas augalų veisles įregistruoja, veislės apsaugos
dokumentus išduoda, veislių vertingumo tyrimus ir kitas šiame
astatyme numatytas funkcijas atlieka Lietuvos valstybinis
augalų veislių tyrimo centras (toliau - Veislių tyrimo
centras), priklausantis Žemės ūkio ministerijos reguliavimo
sričiai.

3. Visų sėklininkystės valstybinio valdymo tarnybų
struktūrą, atsižvelgdamos į šio darbo specifinį pobūdį,
nustato Žemės ūkio ministerija ir Miškų ūkio ministerija.

4. Sėklininkystės valstybinio valdymo ir augalų veislių
apsaugos tarnybos yra išlaikomos iš valstybės biudžeto.

4 straipsnis. Veislės autorius ir savininkas

1. Veislės autoriumi pripažįstamas vienas ar keli
fiziniai asmenys, sukūrę arba iš natūraliai gamtoje augančių
augalų išskyrę naują veislę.

2. Veislės savininku pagal šį įstatymą gali būti:

1) fizinis asmuo, savarankiškai sukūręs ar iš natūraliai
gamtoje augančių augalų išskyręs naują veislę, arba dalyvavęs
jos kūrimo bei atrinkimo procese, išskyrus šio straipsnio 2
dalies 2 punkte nurodytus atvejus;

2) juridinis asmuo (mokslo ir mokymo įstaiga,
sėklininkystės firma, įmonė ar kita organizacija), kur vienas
ar keli fiziniai asmenys pagal specialią darbo sutartį arba
atlikdami tarnybinę užduotį sukūrė ar išskyrė naują veislę.
Šiuo atveju fizinis asmuo - veislės autorius turi teisę į dalį
pajamų (ne mažiau kaip 3 procentus), gaunamų veislės savininko
už veislinės sėklos ar sodmenų arba jų dauginimo licencijos
pardavimą;

3) fizinio ar juridinio asmens - veislės savininko teisių
perėmėjas ar paveldėtojas.

5 straipsnis. Veislės pavadinimas

1. Sukurtai ar išskirtai naujai veislei suteikiamas
pavadinimas. Jis turi būti savitas, trumpas (ne daugiau kaip
du žodžiai), nesikartojantis ir atitikti tarptautinės
kultūrinių augalų nomenklatūros reikalavimus. Veislės
pavadinimas negali būti vien iš skaitmenų, klaidinantis,
tapatus tos pačios rūšies ir giminingų rūšių augalų veislių
pavadinimams.

2. Jeigu Veislių tyrimo centrui pateiktoje paraiškoje
įregistruoti naują veislę siūlomas pavadinimas neatitinka
minėtų reikalavimų, Veislių tyrimo centras turi teisę
reikalauti jį pakeisti.

3. Įregistruotos veislės pavadinimas išlieka ir
pasibaigus jos apsaugos laikotarpiui. Išimtiniais atvejais,
jei Veislių tyrimo centras sutinka, pavadinimas gali būti
pakeistas.


ANTRASIS SKIRSNIS
NAUJOS VEISLĖS ĮREGISTRAVIMAS. VEISLIŲ APSAUGA

6 straipsnis. Paraiškos padavimas naujai veislei įregistruoti

1. Paraiška - raštiškas prašymas naujai veislei
įregistruoti - paduodama Veislių tyrimo centrui. Paduoti šią
paraišką turi teisę veislės savininkas iš bet kurios valstybės
arba savininko įgaliotas atstovas. Jeigu veislė priklauso
keliems savininkams, paduodama viena paraiška.

2. Paraiškos dokumentų sąrašą ir jų padavimo tvarką
nustato Žemės ūkio ministerija ir Miškų ūkio ministerija.

3. Paraiškos padavimas Veislių tyrimo centrui neapriboja
veislės savininko teisės paduoti paraišką įregistruoti naują
veislę kitos valstybės atitinkamoje įstaigoje. Duodant
paraiškas tai pačiai veislei įregistruoti keliose vietose,
vartojamas tas pats veislės pavadinimas.

7 straipsnis. Paraiškos prioritetas

1. Paraiškos padavimo naujai veislei įregistruoti
prioritetas nustatomas pagal jos padavimo laiką. Veislės
savininkas turi teisę pirmąją paraišką paduoti bet kurioje
šalyje.

2. Jei prieš paduodant paraišką Veislių tyrimo centrui
įregistruoti naują veislę jau buvo paduota paraiška tai pačiai
veislei įregistruoti vienoje iš valstybių Tarptautinės naujų
veislių apsaugos konvencijos dalyvių, tai pareiškėjo
pageidavimu prioritetine laikoma pirmosios paraiškos padavimo
data. Šiuo atveju Veislių tyrimo centrui paraiška turi būti
paduota ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo pirmosios paraiškos
padavimo, o jos kopija, patvirtinta atitinkamos valstybės
kompetentingos įstaigos (kartu pridedant vertimą į lietuvių
kalbą), pateikiama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šios
paraiškos padavimo.

8 straipsnis. Paraiškos ekspertizė

1. Paraiškos ekspertizę per 1 mėnesį atlieka Veislių
tyrimo centras. Ekspertizės metu nustatomas paraiškos
prioritetas, įvertinama, ar atitinka reikalavimus veislės
pavadinimas, patikrinami visi pateikti dokumentai.

2. Paraišką priėmus, apie tai informuojamas pareiškėjas,
taip pat paskelbiama viename iš žemės ūkio laikraščių ar
žurnalų arba specialiame leidinyje.

3. Kiekvienas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius po šios
informacijos paskelbimo spaudoje Veislių tyrimo centrui gali
pareikšti pretenzijas. Veislių tyrimo centras per 2 mėnesius
turi jas išnagrinėti ir pareiškėjui raštu pateikti
argumentuotą paaiškinimą.

9 straipsnis. Naujos veislės įregistravimo sąlygos

1. Veislė įregistruojama nustačius, kad ji atitinka
naujumo, išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimus.

2. Veislė laikoma nauja, jeigu:

1) iki paraiškos padavimo Veislių tyrimo centrui naujai
veislei įregistruoti jos sėklos, sodmenys ar kitos augalo
dalys, veislės savininkui sutikus, nebuvo pardavinėjamos arba
kitaip naudojamos Lietuvos Respublikoje daugiau kaip 1 metus,
išskyrus atvejus, kai tai buvo daroma mokslinio tyrimo ar
dauginamosios medžiagos fondo sukūrimo tikslu;

2) iki įregistravimo paraiškos padavimo Veislių tyrimo
centrui veislė nebuvo pardavinėjama arba kitaip platinama,
veislės savininkui sutikus, bet kurios kitos valstybės
teritorijoje daugiau kaip:
a) 6 metus - jei tai sumedėję augalai,
b) 4 metus - jei tai kiti augalai.

3. Veislė laikoma išskirtine, jei ji bent vienu būdingu
požymiu skiriasi nuo kitų paraiškos padavimo momentu žinomų
veislių. Veislė laikoma žinoma, jeigu ji yra kurios nors
valstybės oficialiuose veislių sąrašuose arba yra pateikta
paraiška jai įregistruoti Lietuvos Respublikoje ar kitose
valstybėse. Požymiai, kuriais veislė išsiskiria iš kitų, turi
būti tokie, kad juos būtų galima tiksliai aprašyti ir
atpažinti.

4. Veislė atitinka vienodumo reikalavimus, kai visi šios
veislės augalai turi tos veislės būdingus požymius ir yra
vienodi, išskyrus leistinus nukrypimus, susijusius su
dauginimo ypatybėmis ir augalų rūšies savybėmis.

5. Veislė laikoma stabilia, kai po padauginimo veislės
aprašyme nurodytu būdu išlieka įregistravimo paraiškoje
išvardytos pagrindinės savybės.

10 straipsnis. Veislės naujumo, išskirtinumo, vienodumo
ir stabilumo tyrimai bei jos registravimas

1. Veislės naujumo, išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo
tyrimus atlieka Veislių tyrimo centras. Šis centras taip pat
gali naudotis ekspertų, pareiškėjo, atitinkamų Lietuvos
Respublikos ir kitų valstybių mokslo įstaigų ir organizacijų
paslaugomis.

2. Nustačius, kad veislė atitinka naujumo, išskirtinumo,
vienodumo ir stabilumo reikalavimus, Veislių tyrimo centras
per 1 mėnesį ją įrašo siūlomu pavadinimu į Lietuvos
Respublikos augalų veislių registrą (toliau - Augalų veislių
registras) ir savininkui išduoda Veislės savininko liudijimą,
o autoriui - Veislės autoriaus pažymėjimą.

11 straipsnis. Augalų veislių registras

1. Augalų veislių registras yra pagrindinis Lietuvos
Respublikoje įregistruotų ir saugomų augalų veislių apskaitos
dokumentas.

2. Augalų veislių registre nurodomas veislės pavadinimas,
veislės savininkas, autorius, veislės apsaugos galiojimo
laikas, taip pat fiksuojami visi pasikeitimai, susiję su
veislės savininko ir veislės pavadinimo pasikeitimu, licencijų
išdavimu, veislės įregistravimo anuliavimu ar atnaujinimu.

3. Į Augalų veislių registrą įrašomos visos po šio
įstatymo įsigaliojimo Lietuvoje sukurtos ar išskirtos naujos
augalų veislės, taip pat įstatymo įsigaliojimo metu Lietuvoje
sukurtos ir rajonuotos augalų veislės ir Veislių tyrimo centre
tiriamos Lietuvoje sukurtos veislės.

4. Pateikus raštišką prašymą, veislės savininko teises
bei veislės įregistravimą vienoje iš valstybių patvirtinančius
dokumentus, detalų veislės aprašymą ir sumokėjus Veislių
tyrimo centrui atitinkamą atlyginimą, į Augalų veislių
registrą įrašomos ir kitose valstybėse sukurtos ar išskirtos
augalų veislės ir užtikrinama jų apsauga.

12 straipsnis. Veislės apsauga, veislės savininko
liudijimas ir autoriaus pažymėjimas

1. Veislės apsauga lauko augalams, gėlėms ir kitiems
žoliniams augalams galioja 25 metus, o vaismedžiams,
dekoratyviniams ir kitiems sumedėjusiems augalams - 30 metų.
Jos galiojimo laiko pradžia - veislės įrašymo į Augalų veislių
registrą data. Veislių tyrimo centras veislės apsaugos laiką
gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip 5 metams.

2. Veislės savininko liudijimas išduodamas fiziniam ar
juridiniam asmeniui, sukūrusiam ar išskyrusiam naują veislę.
Jeigu veislė priklauso keliems savininkams, veislės savininko
liudijime įrašomi visi savininkai ir nurodoma jų nuosavybės
dalis procentais. Pirmas įrašomas veislės savininkas, kurio
nuosavybės dalis didžiausia. Šiuo atveju veislės savininko
liudijimas išduodamas visiems veislės savininkams. Veislės
savininko liudijimas galioja visą veislės apsaugos laiką.

3. Veislės autoriaus pažymėjimas išduodamas fiziniam
asmeniui, sukūrusiam ar išskyrusiam naują veislę. Jeigu veislę
sukūrė ar išskyrė keli fiziniai asmenys, veislės autoriaus
pažymėjimas išduodamas kiekvienam iš jų, nurodant autorystės
dalį.

4. Veislės autoriaus pažymėjimo galiojimo laikas
neribotas.

13 straipsnis. Veislės savininko teisės ir pareigos

1. Veislės savininko teises reglamentuoja ir gina šis
įstatymas.

2. Be savininko sutikimo (neturint su juo sudarytos
veislės naudojimo licencinės sutarties) niekas neturi teisės
naudoti jo sukurtos ar išskirtos veislės sėklų ar sodmenų
komerciniam dauginimui, jų pardavinėti ar realizuoti kitokiu
būdu, eksportuoti, naudoti veislę kaip vieną iš tėvinių
komponentų hibridinėms sėkloms gauti, taip pat naudoti jo
atrastą pirmosios kartos heterozinių hibridų gavimo formulę.

3. Veislės savininko teisės nepažeidžiamos, jeigu jo
sukurta ar išskirta veislė naudojama moksliniam darbui ar kitų
naujų veislių kūrimui kaip pradinė medžiaga.

4. Veislės savininkas per visą veislės apsaugos galiojimo
laiką privalo užtikrinti, kad būtų išsaugotos visos veislės
įregistravimo paraiškoje nurodytos savybės.

5. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę veislės
savininko teises, traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka.

14 straipsnis. Laikinoji veislės apsauga

Nuo paraiškos Veislių tyrimo centrui padavimo iki veislės
apsaugos dokumentų išdavimo veikia laikinoji veislės apsauga.
Veislės savininkas, gavęs veislės savininko liudijimą, turi
teisę pateikti ieškinį asmenims, pažeidusiems 13 straipsnyje
nurodytus reikalavimus.

15 straipsnis. Veislės apsaugos dokumentų anuliavimas

1. Anuliuoti veislės apsaugos dokumentus turi teisę
Veislių tyrimo centras. Jie anuliuojami:

1) paaiškėjus, kad įregistruota veislė neatitinka šio
įstatymo 9 straipsnio reikalavimų arba pareiškėjas neturėjo
teisių į šią veislę;

2) jeigu veislės savininkas nepateikia Veislių tyrimo
centrui sėklų, sodmenų, dokumentų ir informacijos, reikalingos
veislės savybių pakartotiniams tyrimams;

3) nustačius, kad anksčiau to paties pavadinimo ir tos
pačios rūšies augalo veislė yra registruota kitoje valstybėje;

4) kai veislės savininkas nemoka nustatyto atlyginimo už
veislės apsaugą arba pats prašo anuliuoti veislės apsaugos
dokumentus.

2. Apie sprendimą anuliuoti veislės apsaugos dokumentus
Veislių tyrimo centras savininkui praneša raštu.


TREČIASIS SKIRSNIS
VEISLIŲ VERTINGUMO TYRIMAI. VEISLIŲ ĮRAŠYMAS Į TINKAMIAUSIŲ
LIETUVOJE AUGINTI AUGALŲ VEISLIŲ SĄRAŠĄ.
SĖKLINĖS MEDŽIAGOS DAUGINIMAS

16 straipsnis. Veislių vertingumo tyrimai

Lietuvos sąlygomis tinkamiausios augalų veislės
nustatomos Veislių tyrimo centrui atliekant jų kokybinių
rodiklių ir ūkinio vertingumo tyrimus. Šių tyrimų rezultatai
kasmet teikiami svarstyti ir vertinti Valstybinei augalų
veislių vertinimo komisijai.

17 straipsnis. Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija

Valstybinę augalų veislių vertinimo komisiją sudaro Žemės
ūkio ministerija ir Miškų ūkio ministerija. Komisija šioms
ministerijoms teikia pasiūlymus dėl veislių struktūros
formavimo, veislių tyrimo ir įrašymo į Tinkamiausių Lietuvoje
auginti augalų veislių sąrašą arba išbraukimo iš jo, taip pat
veislinių sėklų bei sodmenų dauginimo ir platinimo.

18 straipsnis. Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų
veislių sąrašas

Įvertintos kaip tinkamiausios Lietuvos sąlygomis augalų
veislės Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos teikimu
įrašomos į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių
sąrašą. Šį sąrašą tvirtina ir keičia Žemės ūkio ministerija ir
Miškų ūkio ministerija.

19 straipsnis. Veislinių sėklų ir sodmenų dauginimo,
importo ir eksporto reikalavimai

1. Lietuvos Respublikoje leidžiama dauginti, platinti ir
importuoti dauginimui sėklas bei sodmenis tik tų veislių,
kurios įrašytos į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų
veislių sąrašą. Tais atvejais, kai Lietuvoje trūksta kurios
nors augalų rūšies sėklų ar sodmenų, Žemės ūkio ministerija ir
Miškų ūkio ministerija turi teisę leisti įvežti ir neįrašytų į
šį sąrašą veislių sėklas bei sodmenis, nurodant tikslinę jų
naudojimo paskirtį.

2. Importuoti ar eksportuoti sėklas ir sodmenis galima
tik turint jų veislę, kategoriją(reprodukciją) ir kokybę
pažymintį sėklos ir sodmenų sertifikatą bei fitosanitarinį
sertifikatą (originalus). Lietuvoje turi būti atliekamas
importuotų sėklų ir sodmenų siuntų pakartotinis karantininis
tikrinimas.

3. Veislinių sėklų bei sodmenų importą ir eksportą
kontroliuoja muitinė ir Valstybinė augalų karantino tarnyba.

4. Sėklos ir sodmenys, importuojami pažeidžiant šio
straipsnio reikalavimus, grąžinami arba konfiskuojami, o
fiziniai ir juridiniai asmenys traukiami atsakomybėn Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

5. Šio straipsnio 1 dalies apribojimai netaikomi, kai
sėklos ir sodmenys įvežami moksliniams ir valstybiniams
veislių tyrimams atlikti, taip pat įvežant sėklinę medžiagą
dauginti eksportui. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos fiziniai
ir juridiniai asmenys, su užsienio valstybių partneriais
sudarę sutartis dėl augalų veislių, neįrašytų į Tinkamiausių
Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą, sėklų ir sodmenų
dauginimo eksportui, privalo apie tai informuoti Žemės ūkio
ministeriją arba Miškų ūkio ministeriją.

20 straipsnis. Veislinių sėklinių pasėlių ir sėklos bei
sodmenų kokybės kontrolė

1. Veislinių sėklinių pasėlių ir sėklos bei sodmenų
kokybę kontroliuoja Valstybinė sėklos kokybės vertinimo
tarnyba.

2. Žemės ūkio augalų aukščiausių reprodukcijų sėklos ir
sodmenų, skirtų veisliniams pasėliams atnaujinti, dauginimą
bei platinimą koordinuoja ir kontroliuoja Žemės ūkio
ministerija.

3. Miško ir dekoratyvinių sumedėjusių augalų veislinių
sėklų ir sodmenų dauginimą bei platinimą koordinuoja ir
kontroliuoja Miškų ūkio ministerija.

4. Realizuojamų veislinių sėklų ir sodmenų kokybė turi
atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų
reikalavimus. Sėklinės medžiagos kokybė nurodoma sėklos ir
sodmenų sertifikatuose.

21 straipsnis. Licencinė sutartis

1. Veislės savininkas veislės naudojimo teisę gali
perduoti fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal licencinę
sutartį. Ji turi būti sudaryta raštu. Sutartyje nurodoma,
kuriam laikui, už kokį atlyginimą ar be jo veislės savininkas
suteikia kitiems asmenims teisę naudoti veislę licencinėje
sutartyje nurodytam tikslui.

2. Licencijos turėtojas negali šių teisių perduoti
trečiajam asmeniui, jeigu tai nenumatyta sutartyje su veislės
savininku.

3. Jeigu veislė priklauso keliems savininkams, veislės
naudojimo licencinė sutartis gali būti išduota tik pagal jų
tarpusavyje suderintas susitarimo sąlygas.

4. Licencinė sutartis įsigalioja tik ją įregistravus
Veislių tyrimo centre.

22 straipsnis. Priverstinė licencija

1. Kai šalyje trūksta įrašytos į Tinkamiausių Lietuvoje
auginti augalų veislių sąrašą augalų veislinės sėklos ar
sodmenų, svarbių valstybės ekonomikai, kiekvienas fizinis ar
juridinis asmuo gali kreiptis į teismą, prašydamas įpareigoti
veislės savininką išduoti jam priverstinę licenciją ir gauti
reikiamą sėklinę medžiagą veislinei sėklai ir sodmenims
dauginti.

2. Priverstinę licenciją teismo sprendimu išduoda veislės
savininkas. Ji įregistruojama Veislių tyrimo centre. Teismas
taip pat nustato kompensacijos veislės savininkui dydį,
veislės naudojimo laiką ir sąlygas.

3. Priverstinė licencija neapriboja 13 straipsnyje
nustatytų veislės savininko teisių.

23 straipsnis. Žyminis mokestis

Žyminio mokesčio įstatymo ir Vyriausybės nutarimų
nustatyta tvarka imamas žyminis mokestis:

1) už paraiškos naujai veislei įregistruoti padavimą (6
straipsnis);

2) už paraiškos ekspertizės atlikimą (8 straipsnis);

3) už veislės apsaugos dokumentų išdavimą (12
straipsnis);

4) už licencinių sutarčių įregistravimą (21 straipsnis).


KETVIRTASIS SKIRSNIS
SELEKCINIO DARBO KONTROLĖ IR APSAUGA.
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

24 straipsnis. Selekcinio darbo kontrolė

1. Žemės ūkio ministerijos ir Miškų ūkio ministerijos
įgalioti specialistai, suderinę su augalų veislių kūrėjais,
turi teisę susipažinti su jų atliekamu selekciniu darbu ir
apžiūrėti selekcinius pasėlius.

2. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pradedantys selekcinį
darbą, apie tai raštu turi pranešti Veislių tyrimo centrui.

3. Duomenys apie atliekamą selekcinį darbą gali būti
skelbiami tik tuo atveju, jeigu leidžia šį darbą vykdantys
fiziniai ir juridiniai asmenys.

25 straipsnis. Ieškiniai dėl neteisėta veikla padarytos
žalos atlyginimo

Pareikšti ieškinius dėl neteisėta veikla padarytos žalos,
susijusios su augalų veislių apsauga, veislinių sėklų ir
sodmenų dauginimu bei platinimu, turi teisę:

1) veislės savininkai, autoriai ir kiti fiziniai bei
juridiniai asmenys, kurių turtui ir interesams padaryta žalos;

2) Žemės ūkio ministerija ir Miškų ūkio ministerija, jei
žala padaryta valstybės interesams.

26 straipsnis. Augalų veislių apsaugos ir kitų ginčytinų
sėklininkystės klausimų sprendimas

1. Ginčai dėl veislės savininkų ir veislės autorių teisių
pažeidimo, veislės prioriteto nustatymo, veislių apsaugos
dokumentų išdavimo ir jų anuliavimo bei kitais augalų veislių
apsaugos ir sėklininkystės klausimais nagrinėjami teisme.

2. Ginčytini klausimai tarp Lietuvos Respublikos ir
užsienio valstybių fizinių ir juridinių asmenų sprendžiami
teisme vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, jeigu
tarptautiniuose susitarimuose nenumatyta kitaip.

27 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas

1. Lietuvos Respublikoje užtikrinama apsauga tik tų
užsienio valstybėse sukurtų ar išskirtų augalų veislių, kurios
įrašytos į Augalų veislių registrą, arba kai veislių apsaugos
sąlygos yra numatytos Lietuvos Respublikos tarptautinėse
sutartyse.

2. Jeigu Lietuvos Respublikos su kita valstybe sudarytoje
sutartyje nustatyti kitokie veislių apsaugos reikalavimai negu
šiame įstatyme, laikomasi tarptautinės sutarties reikalavimų.

3. Užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys,
užsienio valstybėse sukurtų ar išskirtų augalų veislių,
įrašytų į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių
sąrašą, sėklas ir sodmenis Lietuvoje gali dauginti ir platinti
tik per atstovus (fizinius ir juridinius asmenis), suderinus
tai su Žemės ūkio ministerija arba Miškų ūkio ministerija.

28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. sausio 1 dienos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

© Lietuvos Respublikos Seimo Informacijos technologijų skyrius.
Pastabas ir pasiūlymus siųskite adresu webadm@lrs.lt